Nuotaikos pasirinkimą sieti su girdimu muzikiniu požymiu.
Paklausyk trumpos muzikos ištraukos. Iš trijų žodžių pasirink tą, kuris tau labiausiai tinka jos nuotaikai, ir parodyk du muzikos požymius, kuriais rėmeisi: pavyzdžiui, garsumas, tempas, skambesio švelnumas ar registras.
Ar vaikas paaiškina pasirinkimą muzika, o ne vien pasako emocijos žodį.
Išgirsti momentą, kai pasikeičia muzikinė išraiška.
Klausydamasis parodyk ranka tą momentą, kai muzika tau pradeda skambėti kitaip. Po klausymo įvardyk, kas girdimai pasikeitė: garsumas, registras, tembras, artikuliacija ar garsų tankis.
Ar vaikas susieja nuotaikos pokytį su konkrečia muzikos vieta ir požymiu.
Pastebėti, kaip atlikimo būdas keičia muzikinį įspūdį.
Paklausyk to paties trumpo motyvo dviejų atlikimų. Pasakyk, kuris muzikinis požymis pasikeitė, ir apibūdink, kaip dėl to pasikeitė tavo girdimas charakteris.
Ar vaikas atpažįsta, kad melodija gali likti ta pati, o jos išraiška – keistis.
Suprasti, kad muzikos nuotaikos negalima nustatyti pagal vieną požymį.
Paklausyk dviejų panašaus tempo ištraukų, kurios skiriasi kitais požymiais. Rask bent vieną skirtumą ir paaiškink, kodėl jų įspūdis tau nevienodas, nors abi skamba panašiu greičiu.
Ar vaikas nesiremia formule „greita = linksma“, o ieško papildomų girdimų požymių.
Stebėti, kaip muzikinė įtampa gali augti ir atslūgti.
Klausydamasis rodyk vieną iš trijų lygių: ramu, įtampa auga, stipriausia įtampa. Po klausymo pasirink vieną vietą ir pasakyk, kas joje sustiprino įspūdį – pavyzdžiui, garsėjimas, kylantis registras ar tankėjantis skambesys.
Ar vaikas seka muzikinę eigą, o ne pasirenka vieną etiketę visai ištraukai.
Priimti kelias pagrįstas muzikos interpretacijas.
Iš keturių nuotaikos žodžių pasirink du, kurie, tavo manymu, gali tikti tai pačiai ištraukai. Prie kiekvieno pasakyk po vieną girdimą priežastį.
Ar vaikas gali pagrįsti dvi skirtingas, bet muzikos požymiais paremtas interpretacijas.
Girdėti tembro indėlį į muzikinį charakterį.
Paklausyk tos pačios melodijos, atliekamos dviem skirtingais instrumentais arba balsais. Pasirink du charakterio žodžius kiekvienai versijai ir pasakyk, kurį skambesio skirtumą išgirdai.
Ar vaikas išlaiko melodiją kaip tą pačią ir išgirsta tembro sukurtą išraiškos skirtumą.
Pastebėti, kad skirtingi muzikiniai požymiai gali kurti nevienareikšmį įspūdį.
Paklausyk ištraukos, kurioje du požymiai tarsi „nesutaria“, pavyzdžiui, tempas greitas, bet skambesys tylus ir švelnus. Įvardyk abu požymius ir apibūdink, kokį mišrų charakterį jie tau sukuria.
Ar vaikas geba vienu metu atsižvelgti į daugiau nei vieną muzikos požymį.
Sąmoningai keisti muzikinę išraišką vienu pasirinktu parametru.
Atlik trumpą motyvą taip, kaip parodė pedagogas. Tada pasirink tik vieną dalyką, kurį pakeisi – garsumą, registrą, artikuliaciją arba tembrą – ir atlik dar kartą. Grupė pasako, kaip pasikeitė girdimas charakteris.
Ar vaikas pakeičia vieną pasirinktą požymį, išlaikydamas kitus kuo pastovesnius.
Suplanuoti muzikinį charakterį ir perteikti jį girdimais sprendimais.
Slapta pasirink vieną nuotaikos ar charakterio žodį. Grupei parodyk du muzikinius nurodymus, pavyzdžiui, kaip garsiai ir kokiu tembru atlikti trumpą motyvą. Po atlikimo klausytojai siūlo, kokį charakterį išgirdo ir kuo remiasi.
Ar dirigento sprendimai nuosekliai girdimi atlikime ir ar klausytojai argumentuoja savo atsakymus.